trankyti

trankýti, trañko, trañkė KBII176, K; M iter. trenkti. 1. tr., intr. K, L, Rtr, Š, Ser, DŽ, KŽ kelti triukšmą, daužyti, stumdyti, baldyti: Netrankýk stalą J. Virtuvėje puodus trañkė NdŽ. Dideli lašai trañkė mano nugarą NdŽ. Iškūlė visus javus spragilais trankýdami NdŽ. Trobą nugriausi teip duris trankýdama LKT70(Slnt). Rykmety ji tik duris trañko Jrb. Pikta [marti] – tik durimi trañko Brb. Kam trankaĩ duris be reikalo! Krs. Trankýdamas durimu (durimis) išskrido Dv. Netrankýk durių – išgandinsi vaiką Pln. Netrankýk durų, ba duona atsės (sukris) Upn. Vėjas duris trañko Dkš. Raudonom kojom, mėlyna nosia įbėgo Magdelė į trobą, šokinėjo asloje, trankė kojas Žem. Stygas tranko, brūžuoja J.Jabl. Pradėjo kalt užvirytą geležį ir šiaip, ir teip trañkė ant priekalo BM190-191(Šl). Čia nereikia muzikantų, mūs padlagų tenetranko NS645(Erž). Ateis šelmis bernelis, trankỹs klėties dureles (d.) Ss. Nelankyk kiemelio, netrankyk durelių, tavo nebūsiu LTR(Upn). Eisi par trobą netrankydama, versi duris negirgždindama (d.) Žr. | prk.: Pamokslais vėl trankė kietas širdis TS1900,4-5. | refl. Rtr, Š, FrnW, Gž: Vaikai trañkos kits kitą K. Akmenys jo pilve ėmė trankýtis į viens kitą NdŽ. Šokti, trankýtis neleisiu NdŽ. Jis užpyko ir ėmė trankýtis DŽ¹. Kas ten ant aukšto trañkos? NmŽ. Ko trankáis vidurnaktė[je] kaip neprietelius?! Krš. Netrankýkis čia girtas įpuolęs! Skd. Pyko, niršo, barė save ir vis trankėsi po kalvę V.Bub. Tokiam jaunam vaikinui, esą, dar nepritinka taip nemandagiai kumščiomis trankytis I.Simon. Ožiai, galvas panarinę, trankos kaktomis Blv. Buvo pono senas malūnas, kuriame piktos dvasios naktimis trankydavosi BsPIII109. ^ Trankosi kap velnias, perkūno genamas LTR(Klvr). Trankosi lyg velnias po kubilą J.Jabl. Trañkos kaip velnias, neduoda žmonėm ramybės Jnš. Trankosi kaip Ansas (Morkus Krok) po peklą Kdl. 2. tr., intr. R, MŽ, I, Š, FrnW, KŽ purtyti, kratyti vežant nelygia vieta ar jojant nelygiu žingsniu: Vežimas kratus, tranko J. Arklys tranko N. Nešk, kalytėl, tiesiai galvą, netrankyk svotui kaulų NS828(Brž). Baigiu vieką čia gyvent, nebenorėč, kad da mano senus kaulus kur trankytų Ktk. Jis mane visur vežiojo, visur trañkė DŽ. Grindiniu važiuojant labai trañko NdŽ. Vežime trañko NdŽ. Su motociklu tai trañko labai, kap kresterna kur Rdš. ^ Tranko kaip gudas ratus LTR. | refl. Š, NdŽ. 3. intr., tr. smarkiai dundėti, griausti, belsti: Žaibuoja žaibai, griaustinis trañko, griauna Grnk. Gal kad elektra yra, gal nutraukia, ka teip jau netrañko [griausmas] Ssk. Perkūnija koki liūb būs, trankýs langus Sd. Perkūnija trañkė, trankýs liuob, tik šį metą kažkas vieną kartą gerai subildėjo Akm. Griaustinis nustojo trañkęs Rs. Perkūnas vienas paskui kito trankė, vėjas rūmus vertė, o lietus kaip iš kibiro pylė BsMtI104(Gdž). | refl. NdŽ, DŽ¹: Parkūnija trañkos, bijau eiti Krš. Griaustinis ėmė vis arčiau trankytis Pt. Perkūnas tik trañkos, tik gruma Rsn. Liuobej trankýsias graustinis, daba toks lengvus graustinelis Krš. Tas vežimėlis pradėjo barškėti po dangų, o an žemės ėmė trankytis perkūnas BsPIV35(Brt). Jei pavasarį perkūnas trankos ilgai, ruduo bus šiltas LTR(Auk). 4. Klt žr. trankauti 1: Žuvis trankýt, t. y. paledžiaut Ds. Kai tik ledas sustoja, tai vyrai ir eina žuvų trankýt Ds. Su kūle trañko žuvis po ledu Vžns. | refl.: Kai storas ledas, nestrañko Ds. 5. tr. svaidyti, mėtyti: Trañkė visus krėslus į žemę Trk. Jų (stiprių vyrų) galėta giriose meškas, levus … už uodegos į žemę trankyt LTII468(Bs). Sugavęs vabalą [kukutis] patol tranko į žemę, pakol nulaksto galva, sparnai ir kojos Blv. | Mergaitę nuomarinis trañko (serga epilepsija) Rmš. ║ daužyti smūgiais, kirčiais, norint sugriauti, įveikti: Vokiečiai, tikėdamies didelį pilėje grobį rastie, vis smarkiau sienas tranko A1883,134. Mašinomis ir taranais pilies sienas trankė, bet išgriauti negalėjo A1884,45. | prk. kilnoti iš vienos vietos į kitą: Duos į Beržorą vyskupo trañkomą kunigą, gero neduos Nt. ║ Žg vaikyti, baidyti: Negal muno karvei tą pieną atimti niekaip, ta aną gainio[ja], ta trañko Akm. 6. Ser iter. trenkti 4. 7. intr. NdŽ siausti, šėlti (apie vėją, audrą). | refl.: Vėjas trañkosi už langų NdŽ. Vėjas per naktį apie sąsparas trañkėsi Mrj. Kai ima vėjas trankýtis, tai jau ne važiavimas dviračiu Gs. | prk.: Rudenio naktis ant vėtrų žirgo trankos S.Nėr. ║ refl. NdŽ, Mrj, Lp triukšmingai dūkti, išdykauti: Jauni kai jauni – trañkos, daužos, išdykauja, nėra ramybės [p]Krž. 8. refl. Ser lakstyti šen bei ten, puldinėti, blaškytis, nerimti: Arkliai trañkos, baidos, iš proto eita, baisiai i važiuoti Yl. Pyko ir trañkėsi kaip liūtas NdŽ. Šuo trankýdavosi su grandine, lodavo, kaukdavo NdŽ. Ka tas veršis yra, karvė tei nesitrañko [p]Jrb. | Trañkės trañkės visuosna šonuosna – nežino, kas daryt (važiuoti ar ne) Klt. | Nubundu – pradžia keturių, tai trankaũs trankaũs, vartaus vartaus, pakol reikia keltis Mžš. | Pri darbo ana par daug nesitrañkė Grdm. ║ smarkiai ir neritmingai plakti, blaškytis: Trañkos širdis – skaudėt neskauda Smln. Gyslos tik plaka, širdis trañkosi, visam silpna Gs. 9. tr. trenksmu kurtinti: Su traktoriu užubaigė tas ausis trankýt Slm. 10. tr. Jrb, Stk, Krš mušti, bausti: Kodėl tu vaiką visą laiką trankaĩ?! Snt. Iš visų sylų kad ėmė trankyt ką tik susitikęs – kalti ar nekalti rš. Veršiukas tpruč šipuliais trankýtas, tpruč an bandukės mainytas (ps.) Ūd. Velniai eina maudytis, o perkūnas juos tranko akmenim LTR(Mrj). Tas (velnias) bėgt, šis vyt, ir vis su kumščiom į žandus tranko! BsMtI28(Brt). Ka tave, bernužėli, perkūnai trankytų, ne kad mano vainikėlio lapeliai lakstytų LTR(Ilg.). 11. tr. Snt smarkiai barti. | refl.: Jis ant bažnyčios trañkėse ant tos jaunuominės Jrb. 12. refl. KŽ, Prk, Šts, Lnkv, Slnt šnek. bastytis, daužytis: Trankýtis po mišką, po pasaulį NdŽ. Trankiaũsi dvi naktis po miestą NdŽ. Kur tu ligi išnaktų trankaisi?! Snt. Ko tu be miego trankaĩs pašalėse? Mžš. Ar nenusisuksi tu kur galvos naktim besitrankýdamas?! Bgs. Ana jau yra tokia, kaip tos mergos, po gatvę kur trañkos Varn. Trañkėsi visur, vyro pilnioj[o] DrskŽ. Kaip įauga, po kiemus, po vakarelius pradeda trankýties Všv. Nuo trylikos metų po vakaruškas pradėjo trankýtis, kalbėjo, kad jau ženysis Slm. Sutvarkys [tėvas], gal nebtrankýsias naktims Krš. Trañkosi par dieną po kaimą Jnš. Trañkos i trañkos. A bėdelis tevi i nešio[ja]?! NmŽ. Nenusibodo da tau, vaike, po tuos miestus trankýtis Br. Nerimta žmona, trañkosi su svetimais vyrais, geria Krs. Nenustosi tu su mergom trankýtis?! Upt. Jei norėjai drybsoti, nereikėjo lig apyaušrio trankytis K.Saj. ^ Trankáis visur kaip nelabasis Krš. Trankosi kaip velnias iš vieno kiemo į kitą Lp. Trañkosi lyg namų neturėdamas Snt. Trañkosi kai nešvęsta dūšia Krs. Trankos kaip katė su pūsle LTR(Mžk). Riebus arklys nesitranko po dirvonus LTR(Šll). 13. refl. Rg, Stak, Kv šnek. daug ar vargingai važinėtis, keliauti: Važiuosu numie, užteks po svietą trankýties Pln. Ko tę važiuosi trankýtise, čia atvažiuok! Jrb. Prisiėjo šią vasarą nemažai trankýtis NdŽ. Trankýtis iš vienos vietos į kitą NdŽ. Trankýtis po pasaulį DŽ. Trankýtis naktimis pas ligonius KŽ. I neįgrysta tau trankýties? NmŽ. Kol užauginsu vaikus ir pati pasensu, nebnorėsu niekur trankýties Lkv. Gerai, kai arti pieva: tame miške atsibosdavo trankýtis čielą mėnesį Mžš. Nevažiuosiu, šy vieta (toli), trankýsiuos! Slm. Man rodos, tu per senas trankytis P.Cvir. Bekeliaujant teko trankytis tokiais netikusiais keliais J.Jabl. Neturiu sveikatos tokiu baisiu keliu trankytis Pt. Daba turi trankytis aplink žemę per aštuoniasdešimt dienų J.Balč. Svidrigailius tūlus metus trankės po Valakiją prš. 14. refl. NdŽ, Vv lakstytis, rujoti: Kumelė trañkosi, reiks ieškoti driganto Dkš. Kumelė po apsikumeliavimo į devintą dieną trañkosi Grl. Bėroji, matyt, trañkosi: čia paleidai, jau ji, žiūrėk, vėl pas kaimynų arklius Šn. Deglė jau vėl trañkosi Alk.

◊ stim̃birus į žẽmę trankýti daugeliui mirti: Na, šįmet žmonys i tranko stimbirus į žemę Šlv.

žõdžiais trankýti įžeidinėti: Prisiglausim [našlaitėliai] kito pašalėlėj, – visi žodeliais trankys, visi piršteliais badys NS1329(Brž).

žõdžiais trankýtis įžeidinėti vienas kitą, bartis: Jos abi žõdžiais trañkosi Dkš.

\ trankyti; aptrankyti; atitrankyti; įtrankyti; ištrankyti; nutrankyti; patrankyti; partrankyti; pratrankyti; pritrankyti; sutrankyti; užtrankyti