trankyti

trankyti
trankýti, trañko, trañkė KBII176, K; M iter. trenkti. 1. tr., intr. K, L, Rtr, Š, Ser, , kelti triukšmą, daužyti, stumdyti, baldyti: Netrankýk stalą J. Virtuvėje puodus trañkė NdŽ. Dideli lašai trañkė mano nugarą NdŽ. Iškūlė visus javus spragilais trankýdami NdŽ. Trobą nugriausi teip duris trankýdama LKT70(Slnt). Rykmety ji tik duris trañko Jrb. Pikta [marti] – tik durimi trañko Brb. Kam trankaĩ duris be reikalo! Krs. Trankýdamas durimu (durimis) išskrido Dv. Netrankýk durių – išgandinsi vaiką Pln. Netrankýk durų, ba duona atsės (sukris) Upn. Vėjas duris trañko Dkš. Raudonom kojom, mėlyna nosia įbėgo Magdelė į trobą, šokinėjo asloje, trankė kojas Žem. Stygas tranko, brūžuoja J.Jabl. Pradėjo kalt užvirytą geležį ir šiaip, ir teip trañkė ant priekalo BM190-191(Šl). Čia nereikia muzikantų, mūs padlagų tenetranko NS645(Erž). Ateis šelmis bernelis, trankỹs klėties dureles (d.) Ss. Nelankyk kiemelio, netrankyk durelių, tavo nebūsiu LTR(Upn). Eisi par trobą netrankydama, versi duris negirgždindama (d.) Žr. | prk.: Pamokslais vėl trankė kietas širdis TS1900,4-5. | refl. Rtr, Š, FrnW, : Vaikai trañkos kits kitą K. Akmenys jo pilve ėmė trankýtis į viens kitą NdŽ. Šokti, trankýtis neleisiu NdŽ. Jis užpyko ir ėmė trankýtis 1. Kas ten ant aukšto trañkos? NmŽ. Ko trankáis vidurnaktė[je] kaip neprietelius?! Krš. Netrankýkis čia girtas įpuolęs! Skd. Pyko, niršo, barė save ir vis trankėsi po kalvę V.Bub. Tokiam jaunam vaikinui, esą, dar nepritinka taip nemandagiai kumščiomis trankytis I.Simon. Ožiai, galvas panarinę, trankos kaktomis Blv. Buvo pono senas malūnas, kuriame piktos dvasios naktimis trankydavosi BsPIII109. ^ Trankosi kap velnias, perkūno genamas LTR(Klvr). Trankosi lyg velnias po kubilą J.Jabl. Trañkos kaip velnias, neduoda žmonėm ramybės Jnš. Trankosi kaip Ansas (Morkus Krok) po peklą Kdl. 2. tr., intr. R, , I, Š, FrnW, purtyti, kratyti vežant nelygia vieta ar jojant nelygiu žingsniu: Vežimas kratus, tranko J. Arklys tranko N. Nešk, kalytėl, tiesiai galvą, netrankyk svotui kaulų NS828(Brž). Baigiu vieką čia gyvent, nebenorėč, kad da mano senus kaulus kur trankytų Ktk. Jis mane visur vežiojo, visur trañkė . Grindiniu važiuojant labai trañko NdŽ. Vežime trañko NdŽ. Su motociklu tai trañko labai, kap kresterna kur Rdš. ^ Tranko kaip gudas ratus LTR. | refl. Š, NdŽ. 3. intr., tr. smarkiai dundėti, griausti, belsti: Žaibuoja žaibai, griaustinis trañko, griauna Grnk. Gal kad elektra yra, gal nutraukia, ka teip jau netrañko [griausmas] Ssk. Perkūnija koki liūb būs, trankýs langus Sd. Perkūnija trañkė, trankýs liuob, tik šį metą kažkas vieną kartą gerai subildėjo Akm. Griaustinis nustojo trañkęs Rs. Perkūnas vienas paskui kito trankė, vėjas rūmus vertė, o lietus kaip iš kibiro pylė BsMtI104(Gdž). | refl. NdŽ, 1: Parkūnija trañkos, bijau eiti Krš. Griaustinis ėmė vis arčiau trankytis Pt. Perkūnas tik trañkos, tik gruma Rsn. Liuobej trankýsias graustinis, daba toks lengvus graustinelis Krš. Tas vežimėlis pradėjo barškėti po dangų, o an žemės ėmė trankytis perkūnas BsPIV35(Brt). Jei pavasarį perkūnas trankos ilgai, ruduo bus šiltas LTR(Auk). 4. Klt žr. trankauti 1: Žuvis trankýt, t. y. paledžiaut Ds. Kai tik ledas sustoja, tai vyrai ir eina žuvų trankýt Ds. Su kūle trañko žuvis po ledu Vžns. | refl.: Kai storas ledas, nestrañko Ds. 5. tr. svaidyti, mėtyti: Trañkė visus krėslus į žemę Trk.(stiprių vyrų) galėta giriose meškas, levus … už uodegos į žemę trankyt LTII468(Bs). Sugavęs vabalą [kukutis] patol tranko į žemę, pakol nulaksto galva, sparnai ir kojos Blv. | Mergaitę nuomarinis trañko (serga epilepsija) Rmš.daužyti smūgiais, kirčiais, norint sugriauti, įveikti: Vokiečiai, tikėdamies didelį pilėje grobį rastie, vis smarkiau sienas tranko A1883,134. Mašinomis ir taranais pilies sienas trankė, bet išgriauti negalėjo A1884,45. | prk. kilnoti iš vienos vietos į kitą: Duos į Beržorą vyskupo trañkomą kunigą, gero neduos Nt.Žg vaikyti, baidyti: Negal muno karvei tą pieną atimti niekaip, ta aną gainio[ja], ta trañko Akm. 6. Ser iter. trenkti 4. 7. intr. NdŽ siausti, šėlti (apie vėją, audrą). | refl.: Vėjas trañkosi už langų NdŽ. Vėjas per naktį apie sąsparas trañkėsi Mrj. Kai ima vėjas trankýtis, tai jau ne važiavimas dviračiu Gs. | prk.: Rudenio naktis ant vėtrų žirgo trankos S.Nėr.refl. NdŽ, Mrj, Lp triukšmingai dūkti, išdykauti: Jauni kai jauni – trañkos, daužos, išdykauja, nėra ramybės [p]Krž. 8. refl. Ser lakstyti šen bei ten, puldinėti, blaškytis, nerimti: Arkliai trañkos, baidos, iš proto eita, baisiai i važiuoti Yl. Pyko ir trañkėsi kaip liūtas NdŽ. Šuo trankýdavosi su grandine, lodavo, kaukdavo NdŽ. Ka tas veršis yra, karvė tei nesitrañko [p]Jrb. | Trañkės trañkės visuosna šonuosna – nežino, kas daryt (važiuoti ar ne) Klt. | Nubundu – pradžia keturių, tai trankaũs trankaũs, vartaus vartaus, pakol reikia keltis Mžš. | Pri darbo ana par daug nesitrañkė Grdm.smarkiai ir neritmingai plakti, blaškytis: Trañkos širdis – skaudėt neskauda Smln. Gyslos tik plaka, širdis trañkosi, visam silpna Gs. 9. tr. trenksmu kurtinti: Su traktoriu užubaigė tas ausis trankýt Slm. 10. tr. Jrb, Stk, Krš mušti, bausti: Kodėl tu vaiką visą laiką trankaĩ?! Snt. Iš visų sylų kad ėmė trankyt ką tik susitikęs – kalti ar nekalti . Veršiukas tpruč šipuliais trankýtas, tpruč an bandukės mainytas (ps.) Ūd. Velniai eina maudytis, o perkūnas juos tranko akmenim LTR(Mrj). Tas (velnias) bėgt, šis vyt, ir vis su kumščiom į žandus tranko! BsMtI28(Brt). Ka tave, bernužėli, perkūnai trankytų, ne kad mano vainikėlio lapeliai lakstytų LTR(Ilg.). 11. tr. Snt smarkiai barti. | refl.: Jis ant bažnyčios trañkėse ant tos jaunuominės Jrb. 12. refl. , Prk, Šts, Lnkv, Slnt šnek. bastytis, daužytis: Trankýtis po mišką, po pasaulį NdŽ. Trankiaũsi dvi naktis po miestą NdŽ. Kur tu ligi išnaktų trankaisi?! Snt. Ko tu be miego trankaĩs pašalėse? Mžš. Ar nenusisuksi tu kur galvos naktim besitrankýdamas?! Bgs. Ana jau yra tokia, kaip tos mergos, po gatvę kur trañkos Varn. Trañkėsi visur, vyro pilnioj[o] DrskŽ. Kaip įauga, po kiemus, po vakarelius pradeda trankýties Všv. Nuo trylikos metų po vakaruškas pradėjo trankýtis, kalbėjo, kad jau ženysis Slm. Sutvarkys [tėvas], gal nebtrankýsias naktims Krš. Trañkosi par dieną po kaimą Jnš. Trañkos i trañkos. A bėdelis tevi i nešio[ja]?! NmŽ. Nenusibodo da tau, vaike, po tuos miestus trankýtis Br. Nerimta žmona, trañkosi su svetimais vyrais, geria Krs. Nenustosi tu su mergom trankýtis?! Upt. Jei norėjai drybsoti, nereikėjo lig apyaušrio trankytis K.Saj. ^ Trankáis visur kaip nelabasis Krš. Trankosi kaip velnias iš vieno kiemo į kitą Lp. Trañkosi lyg namų neturėdamas Snt. Trañkosi kai nešvęsta dūšia Krs. Trankos kaip katė su pūsle LTR(Mžk). Riebus arklys nesitranko po dirvonus LTR(Šll). 13. refl. Rg, Stak, Kv šnek. daug ar vargingai važinėtis, keliauti: Važiuosu numie, užteks po svietą trankýties Pln. Ko tę važiuosi trankýtise, čia atvažiuok! Jrb. Prisiėjo šią vasarą nemažai trankýtis NdŽ. Trankýtis iš vienos vietos į kitą NdŽ. Trankýtis po pasaulį . Trankýtis naktimis pas ligonius . I neįgrysta tau trankýties? NmŽ. Kol užauginsu vaikus ir pati pasensu, nebnorėsu niekur trankýties Lkv. Gerai, kai arti pieva: tame miške atsibosdavo trankýtis čielą mėnesį Mžš. Nevažiuosiu, šy vieta (toli), trankýsiuos! Slm. Man rodos, tu per senas trankytis P.Cvir. Bekeliaujant teko trankytis tokiais netikusiais keliais J.Jabl. Neturiu sveikatos tokiu baisiu keliu trankytis Pt. Daba turi trankytis aplink žemę per aštuoniasdešimt dienų J.Balč. Svidrigailius tūlus metus trankės po Valakiją prš. 14. refl. NdŽ, Vv lakstytis, rujoti: Kumelė trañkosi, reiks ieškoti driganto Dkš. Kumelė po apsikumeliavimo į devintą dieną trañkosi Grl. Bėroji, matyt, trañkosi: čia paleidai, jau ji, žiūrėk, vėl pas kaimynų arklius Šn. Deglė jau vėl trañkosi Alk.
◊ stim̃birus į žẽmę trankýti daugeliui mirti: Na, šįmet žmonys i tranko stimbirus į žemę Šlv.
žõdžiais trankýti įžeidinėti: Prisiglausim [našlaitėliai] kito pašalėlėj, – visi žodeliais trankys, visi piršteliais badys NS1329(Brž).
žõdžiais trankýtis įžeidinėti vienas kitą, bartis: Jos abi žõdžiais trañkosi Dkš.
\ trankyti; aptrankyti; atitrankyti; įtrankyti; ištrankyti; nutrankyti; patrankyti; partrankyti; pratrankyti; pritrankyti; sutrankyti; užtrankyti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем сделать НИР

Look at other dictionaries:

  • trankyti — trankýti vksm. Tėvas kùmščiais trañkė duri̇̀s …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • trankymas — trañkymas sm. (1) DŽ, trañkymos (ž.) ind. → trankyti: 1. K, R, Rtr, NdŽ, KŽ Mane iš kantrybės išves tas durų trañkymas Sb. Nepasidavė nei durys, nei sienos – jos išlaikė kumščių trankymą Mš. | refl. Rtr, KŽ Už tokį trañkymos subark tus vaikus …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • patrankyti — NdŽ iter. patrenkti. 1. tr., intr. L, Rtr, KŽ kiek suduoti, sukirsti, padaužyti: Daktaras patrañkė, paklaũsė kiek, i mokėk Ėr. Patrankyk, i atsidarys skrynelė i be rakto Šts. Apvartęs kniūpsčią pūrą, patrankęs į klėties grindis, ir iškritę iš… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • aidyti — aidyti, o, ė 1. tr. belsti, trankyti: Duris aidyti K. 2. intr. aidėti: Aidė šilas nuo žaislų N. 3. intr. laipioti, karstytis: Neaidyk po medžius Sv. | refl.: Nesiaidyk kaip aitvaras! Rk …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • aptrankyti — iter. aptrenkti. 1. tr. Rtr, Š, Ser, KŽ kiek apdaužyti: Su grumslu į grumslą aptrankyk, tai jis pats sugrius ir kitą sugriaus J. Jei šituoj autobusu važiuosi, tai gerai aptrankìs Vrn. Stalą kumščiais aptrankome A.Gric. ^ Tiek dirbęs žmogus kaip… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atitrankyti — iter. atitrenkti: 1. tr. Š, KŽ smūgiu priversti atšokti, trankant atidaužti; atkratyti, atmušti: Atitrañkė tinką, suskeldėjo siena Brb. Užspringus tranko su plaštaka par tarpupetį ir atitranko LMD(Sln). Buvo gerai užsimerkus [mirusioji], ale… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • austi — austi, audžia ( ti), audė 1. tr., intr. SD370 gaminti audinį (iš siūlų staklėmis): Audžiant gija sykiu grimsta, sykiu kyla, žiodmens darosi J. Audimą, milą austi K. Kasdieninius abrūsus eglute audžia Alk. Vilnų austos skarelės Rm. Dabar toks… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • baladoti — baladoti, oja, ojo intr., bàladoti, oja, ojo 1. belsti, trankyti: Girdžiu, naktį kažkas bàladoja į duris Gs. | refl.: Vaikai, nesibaladokite, mamytė serga Ilg. Kas ten bàladojasi į prieangio duris? Rs. 2. refl. vaikščioti, bastytis, valkiotis …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • balanduoti — balanduoti, uoja, ãvo intr. 1. belsti, trankyti: Kas ten dunda, kas ten balanduoja? Prng. 2. tabaluoti: Sunkios varpos lenkias žemėn – balanduoja B.Sruog …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • baldyti — 1 baldyti, o, ė 1. intr., tr. belsti, trankyti: Vagys baldo į eglę tyčioms, o sarguo pasirodė, kad kas mišką vaga Šts. Atjos šelmis bernužėlis, baldys svirno dureles LTR(Šk). Nė tu savo margomis klumpėmis dangaus slenksčių nebaldysi LzP. | Kad… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”